Find in Library

Įvadas / tikslas Ranka asistuojamoji laparoskopinė chirurgija (HALS) į klinikinę praktiką įdiegta jau beveik tris dešimtmečius. Ji jungia atviros chirurgijos ir laparoskopinės (minimaliai invazinės) chirurgijos būdus. Nepaisant paskelbtų duomenų, chirurgų bendruomenė vis dar skeptiškai žvelgia į šią hibridinę laparoskopijos formą. Straipsnio tikslas – apžvelgti vieno centro 10 metų patirtį taikant HALS metodiką. Metodai Tai retrospektyvioji duomenų analizė. Apžvelgti 473 pacientai, gydyti Nacionaliniame vėžio institute dėl kolorektalinės pato­logijos nuo 2006 m. sausio iki 2016 m. liepos mėn. Šie pacientai buvo operuoti HALS būdu. Rezultatai Pacientų amžiaus vidurkis buvo 64,14 ± 9,75 metai. Moterų – 240 (50,73 %), vyrų – 233 (49,27 %). Vidutinė hospitalizacijos tru­kmė buvo 6,92 dienos (nuo 2 iki 34 d.). Histologinio tyrimo duomenimis, vidutinis pašalintų limfmazgių skaičius 16,97 ± 12,10. I, II, III ir IV stadijų grupes sudarė atitinkamai 142 (30,02 %), 139 (29,35 %), 153 (32,35 %) ir 36 (7,61 %) pacientai. Trims pa­cientams patologija buvo gerybinė. Segmentinės kolektomijos atliktos 53 % pacientų, tiesiosios žarnos rezekcijos – 45,3 % pacientų, kitos operacijos sudarė 1,7 %. Pakartotinės intervencijos prireikė 10 pacientų (2,11 %). Komplikacijų dažnis buvo 6,55 %, 2 pacientai (0,42 %) mirė. Išvada HALS yra saugi ir efektyvi technika, kuri leidžia pasinaudoti visais laparoskopinės kolektomijos privalumais bei minimaliai invaziniu būdu gali būti pritaikyta sudėtingais klinikiniais atvejais.